Krepšinio atsiradimas

Krepšinio atsiradimas – pirmosios krepšinio taisyklės

Labai šaltą 1891-ųjų žiemą Springfyldo koledžo vadovai kreipėsi į kūno kultūros mokytoją Jamesą Naismithą, prašydami, jog jis kaip nors užimtų studentus per žiemą ir jie neprarastų fizinės formos. Taipogi buvo norima, kad šis žaidimas vyktų pastato viduje bei būtų mažiau kontaktinis (norėta, jog studentai negautų traumų vasaros sporto šakų sezonui).

Tada Jamesas Naismithas salės kampe pamatė tuščią krepšį ir jį, tiesiog po treniruotės, įmetė futbolo kamuolį. Būtent šis epizodas ir yra laikomas krepšinio istorijos pradžia. Jau po kelių dienų šis krepšys buvo užkeltas į 10 pėdų aukštį (3.05 m). Krepšio dugnas nebuvo kiauras, todėl po kiekvieno taiklaus metimo (tuo metu taiklių metimų buvo tikrai labai mažai) reikėdavo imti kopėčias ir siekti kamuolio iš krepšio. Jau po dešimtmečio medinį krepšį pakeitė metalinis lankas, o futbolo kamuolį – panašus į šių dienų krepšinio kamuolys.

Pirmosios krepšinio rungtynės buvo sužaistos 1892-ųjų sausio 20-ąją dieną. Kiekvienoje komandoje buvo net po devynis žmones (jiems tekdavo bėgioti aikštelėje, kuri buvo dvigubai mažesnė už dabartinę) ir rungtynės baigėsi rezultatu 1-0 (kaip ir minėjau, kopėčios, išimti kamuolį iš krepšio, buvo naudojamos ypač retai) taikliu metimu iš pusaštunto metro. Po penkerių metų suprasta, jog tokioje ankštoje aikštelėje žaisti 9 prieš 9 yra labai sunku, todėl žaidėjų skaičius sumažintas iki penkių vienoje komandoje.

Šioms rungtynėms buvo suformuluota 13 krepšinio taisyklių:

1.       Kamuolys gali būti metamas betkuria kryptimi viena arba abiem rankomis.

2.      Į kamuolį galima mušti viena arba dviem rankomis, tačiau ne kumščiu, betkuria kryptimi.

3.      Žaidėjas negali bėgioti su kamuoliu. Perdavimas arba metimas turi būti atliekamas iš to taško, kuriame pagavai kamuolį (išimtis daroma žaidėjams, kurie bėga labai greitai).

4.      Kamuolys turi būti laikomas tik rankomis, be kūno bei pečių pagalbos.

5.      Jokiu būdu negalima stumdyti, laikyti bei kitaip traumuoti varžovą. Pirmuoju prasižengimu žaidėjui buvo fiksuojamas įspėjimas, o antruoju – žaidėjo diskvalifikacija, kol komanda neįmes taškų. Žaidėjas, pažeidęs šią taisyklę ir trečią kartą, diskvalifikuojamas visoms rungtynėms, o vietoje jo  komanda negali daryti keitimo.

6.      Smūgis į kamuolį kumščiu – 2 bei 4 taisyklių pažeidimas baudžiamas pagal 5-ąjį punktą.

7.      Jeigu viena komanda prasižengia triskart iš eilės, tai jų varžovas gauna tašką.

8.      Taškas įskaitomas tada, kai kamuolys po metimo arba atšokimo nuo žemę įkrito į krepšį. Metimo metu varžovas negali liesti krepšio bei kamuolio. Jeigu kamuolys šokinėja ant krepšio krašto, o varžovas sujudina krepšį, tai taškai yra įskaitomi.

9.      Aikštelės ribas palikusį kamuolį išmeta pirmasis kamuolį pagriebęs žaidėjas. Šiam išmetimui skiriama penkios sekundės, o jei žaidėjas nespėja, tai kamuolys atitenka varžovui. Jeigu komanda bando vilkti laiką, teisėjas privalo šiai ekipai skirti pražangą.

10.   Teisėjas privalo sekti žaidėjus bei jų pražangas. Jam suteikta galimybė diskvalifikuoti žaidėjus pagal 5-ąjį punktą.

11.    Teisėjas privalo sekti kada kamuolys yra aikštelės ribose, o kada ne, bei nuspręsti, kuriai komandai grąžinti kamuolį.

12.   Rungtynes sudaro du kėlinukai po 15 minučių. Tarp kėlinių leidžiamas penkių minučių poilsis.

13.   Komanda, įmetusi per šį laiką daugiau taškų, skelbiama nugalėtoja.

Nors šioms taisyklėms jau daugiau nei šimtas metų, tačiau man labai patinka penktasis bei septintasis punktai. Manau, jog jeigu tokios taisyklės būtų ir dabar, matytumėme žymiai korektiškesnį bei gražesnį krepšinį.

Šaltinis: lietuvoskrepsinis.blogas.lt/