Lietuvos krepšinio istorija


Lietuvos krepšinio istorija prasideda nuo 1920 m. Iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio jis nebuvo itin populiarus. Vėliau, iš JAV atvykę Lietuvos išeiviai smarkiai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie žaidimą.


Lietuvos rinktinė



Iki 1937 m. Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo iškovojusi nei vienos tarptautinės pergalės, tad į Europos čempionatą Rygoje atvyko būdami autsaideriais. Tačiau tai nesutrukdė lietuviams tapti Europos čempionais. 1939 m. Kaune lietuviai apgynė titulą. 1938 m. Romoje moterų rinktinė tapo Europos vicečempionėmis.



Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą okupavo Tarybų Sąjunga, tad geriausi šalies krepšininkai buvo priversti atstovauti TSRS rinktinei.



Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992. Grįžo įspūdingai - Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai. Po metų Vroclave įvyko nelauktas smūgis - Lietuvos rinktinė nusileido baltarusiams ir nepateko į Europos čempionatą.



Į 1995 Europos čempionatą lietuviams patekti pavyko. Čempionatas susiklostė sėkmingai - lietuviai vedami Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio nužygiavo iki finalo, ir tik ten, po dramatiškos ir kontraversiškai vertintos kovos nusileido Jugoslavijai.



1996 Atlantos olimpiadoje Lietuva vėl suklupo prie serbiško barjero - šįkart pusfinalyje. Kovoje dėl trečios vietos įveikę australus lietuviai antrą kartą iš eilės tapo bronziniais olimpiados prizininkais. Atlantos olimpiada buvo paskutinis turnyras, kai krepšinio aistruoliai galėjo gėrėtis magišku Sabo (A. Sabonio) ir Šaro (Š. Marčiulionio) tandemu. Traumų persekiojamas Marčiulionis po šio turnyro pasitraukė iš rinktinės ir greitai baigė karjerą.



Kartų kaita paveikė rinktinės rezultatus - iki pat 2000 vyrų komandai nepavyko iškovoti rimtų trofėjų. Tik moterims 1997 pasisekė iškovoti Europos čempionių vardus. Tačiau tais metais lietuviai vėl priminė apie save. Dėl traumų rinktinei negalėjo atstovauti trys geriausi šalies krepšininkai - A. Sabonis, Ž. Ilgauskas ir A. Karnišovas, tačiau sumaniai J. Kazlausko vadovaujama komanda vėl iškovojo bronzos medalius ir pusfinalyje patampė nervus iš NBA žaidėjų sudarytai JAV rinktinei. Kelią į finalą amerikiečiams atvėrė pergalė vos 2 taškų skirtumu.



2001 laukė fiasko. Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą Turkijoje atvyko panašios sudėties, tačiau nepasiekė net ketvirtfinalio. Pralaimėjimas aštuntfinalyje latviams užkirto kelią į 2002 Pasaulio čempionatą.



2003 Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą važiavo kaip vidutiniokė. Tačiau naujosios Lietuvos žvaigždės - Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas ir kiti privertė nusilenkti visą Europą - po 64 metų pertraukos Lietuva vėl tapo Europos čempione.



2004 Atėnų olimpiadą Lietuva pradėjo galingai - grupėje užėmė pirmą vietą, o ketvirtfinalyje įveikė Kiniją. Tačiau pusfinalio barjeras pasirodė neįveikiamas. Italijos rinktinė sustabdė lietuvių žygį, o rungtynėse dėl trečios vietos grupės varžybose įveikta JAV rinktinė pasirodė stipresnė.



2005 Europos čempionate Lietuvai neatstovavo dauguma geriausių krepšininkų. Nepaisant to, lietuviai pralaimėjo tik vienas varžybas. Deja, pačias svarbiausias - beviltiškas žaidimas ketvirtfinalyje lietuviams leido užimti tik penktą vietą.



Į 2006 m. Pasaulio krepšinio čempionatą Lietuva važiavo kaip viena iš favoričių, komandos sudėtis palyginti su 2005 m. atrodė daug pajėgesnė. Tačiau šalies rinktinė savo grupėje užėmusi tik trečiąją vietą iškrito jau ketvirtfinalyje, kuriame beviltiškai pralaimėjo vėliau čempionate tapusiai Ispanijai. Kovoje dėl 5-8 vietų lietuviai pralaimėjo Turkijai ir nugalėjo vokiečius. Čempionate buvo užimta 7-a vieta. Iškart po planetos pirmenybių rinktinės trenerio postą paliko Antanas Sireika, o komandos žvaigžde laikytas Arvydas Macijauskas paskelbė, kad nebeatstovaus savo šaliai.



Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat yra iškovojusios nemažai svarbių pergalių. Ryškiausia jų pasiekta 2005, kai Lietuvos jaunimo rinktinė Argentinoje tapo pasaulio čempione.



Pasiekimai



1937 m. Europos čempionatas - 1 vieta 
1939 m. Europos čempionatas - 1 vieta 
1992 m. Olimpinės žaidynės - 3 vieta 
1995 m. Europos čempionatas - 2 vieta 
1996 m. Olimpinės žaidynės - 3 vieta 
1998 m. pasaulio čempionatas - 7 vieta 
1999 m. Europos čempionatas - 5 vieta 
2000 m. Olimpinės žaidynės - 3 vieta 
2003 m. Europos čempionatas - 1 vieta 
2004 m. Olimpinės žaidynės - 4 vieta 
2005 m. Europos čempionatas - 5 vieta 
2006 m. pasaulio čempionatas - 7 vieta 
2007 m. Europos čempionatas – 3 vieta
2008 m. Olimpinės žaidynės – 4 vieta
2009 m. Europos krepšinio čempionatas – 11 vieta
2010 m. Pasaulio čempionatas – 3 vieta
2012 m. Olimpinės žaidynės - 8 vieta




Klubinis krepšinis



TSRS čempionatų aušroje Kauno Žalgiris iškovojo du nugalėtojų titulus, tačiau vėliau negalėjo pasigirti svariais laimėjimais. Iki 1985, kai vėl susigrąžino TSRS nugalėtojų vardus bei juos apgynė 1986 ir 1987. Kitoms Lietuvos komandoms nepavyko tapti čempionais ir tik Vilniaus Statyba 1979 iškovojo TSRS čempionato bronzą.



Lietuvai iškovojus nepriklausomybę klubinio krepšinio lygis smuko. Tačiau 1993 įkūrus LKL jis vėl ėmė kilti. Lietuvos krepšinio flagmanu liko Kauno Žalgiris - kauniečių nuo sosto nesugebėjo nuversti nei Kauno Atletas nei Plungės Olimpas. Be to, Žalgiris 1998 laimėjo Europos taurę ir kelialapį į Eurolygą. 1998-1999 metų sezonas Žalgiriui susiklostė pasakiškai - klubas laimėjo Eurolygą, LKL ir naujai įsteigtą NEBL (šiaurės Europos krepšinio lygą).



Tačiau jau po metų visa tai tapo istorija - Eurolygoje buvo patirtas fiasko, o nacionalinėse pirmenybėse Žalgiris pirmą kartą netapo čempionais - titulą iš kauniečių paveržė Vilniaus Lietuvos Rytas. Šis vardas Lietuvos krepšinyje atsirado 1997, kai Vilniaus Statyba buvo pervadinta naujų savininkų leidžiamo laikraščio vardu.



2001 Žalgiris vėl susigrąžino LKL nugalėtojų titulą, 2002 taurė vėl atiteko Lietuvos Rytui. Po to tris finalus iš eilės vėl laimėjo kauniečiai. Lietuvos Rytas per tą laiką pasiekė pora tarptautinių pergalių - 2002 iškovojo NEBL nugalėtojų vardą, o 2005 - ULEB taurę ir iškovojo kelialapį į Eurolygą. 2006 Lietuvos Rytas tapo LKL ir BBL čempionais.



Lietuvos moterų krepšinyje pastaraisiais metais dominuoja Vilniaus TEO (ankščiau vadinosi Lietuvos telekomas vardu). Nacionalinėse pirmenybėse vilnietės paprastai nesulaukia pasipriešinimo. Komanda nuolat dalyvauja Eurolygos varžybose ir 2004-05 metų sezone jose užėmė 3 vietą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą